statšika

stãtšika sf. (1) vlg. 1. skubių, neatidėliotinų darbų metas: Pačio[je] to[je] stãtšiko[je] bent negauk tu darbininko Brs. Darbymetis – statšikos mėnuo LMD(Sln). 2. scom. Brs kas labai greitas, ūmus prie darbų.